Tai daugiametis žolinis augalas, užaugantis iki 80 cm aukščio. Stiebas stačias, apaugęs retais plaukeliais, keturbriaunis. Lapai kiaušiniški, karpytais kraštais, plaukuoti, iki 5 cm pločio ir 8 cm ilgio. Žiedai baltos spalvos, susitelkę viršutinių lapų pažastyse. Žydi gegužės-spalio mėn. Lietuvoje labai dažnai sutinkama panamėse, pakelėse, pakrūmiuose.
Gydomosios savybės ir cheminė sudėtis
Vaistinė augalinė žaliava – žiedai. Jie renkami, kol dar neapvytę, ir džiovinami pavėsyje.
Senose receptų knygose galima rasti aprašytų labai įdomių šio augalo savybių. Pavyzdžiui, plienas, pamirkytas baltažiedės notrelės sultyse, pasidaro lankstus.
- Raugai pasižymi sutraukiančiu ir priešuždegiminiu poveikius, todėl baltažiedė notrelė stabdo kraujavimą, gydo žaizdas, vartojama pasireiškus skrandžio veiklos sutrikimams, turint ginekologinių problemų, sergant lėtinėmis inkstų ir šlapimo pūslės ligomis,
- Didelė vitamino C koncentracija stiprina organizmą ir tinka imunitetui gerinti;
- Sergant angina, nuoviru skalaujama burna ir gerklė;
- Kompresai ar notrelės papildai vonioms gali būti vartojami sergant podagra, turint šunvočių, žaizdų, opų;
- Baltažiedės notrelės tinktūra geriama kamuojant nemigai;
- Ši žolė labai vertinga prostatos ligų profilaktikai, nes mažina gėrybinį prostatos padidėjimą.
Pašalinis poveikis
Draudžiama vartoti
Vartojimo būdai
Medicinoje dažniausiai vartojami užpilai ir tinktūros. Tinktūros galima suvartoti iki 15 ml per dieną. Užpilo ruošimas: 2 arbatiniai šaukšteliai žolės užpilami puodeliu verdančio vandens. Rekomenduojama gerti po 1-1,5 puodelio nesaldintos arbatos per dieną.