Tai daugiametis krūmas ar medelis, užaugantis iki 1,5-6 m aukščio. Lapai trumpakočiai, pražanginiai, lygiakraščiai. Jų viršutinė pusė žalsva, apatinė – balta. Geltono žiedai smulkūs ir kvapūs. Žydi balandžio-gegužės mėn. Lietuvoje savaime neauga.
Gydomosios savybės ir cheminė sudėtis
Vaistinė augalinė žaliava – šaltalankių vaisiai. Geriausiai pradėti rinkti dar tik pradėjusius nokti vaisius, kol jie dar kieti.
- Šaltalankių aliejaus sudėtyje yra karotinoidų, flavanoidų, tokoferolių. Jis naudojamas žaizdoms gydyti, nes gerina epitelio susidarymą, veikia priešuždegimiškai, mažina skausmą. Aliejumi tepamos pragulos, nudegimai, gimdos kaklelio erozijos;
- Šaltalankių vaisiuose gausu vitaminų, todėl jie vartojami kaip polivitamininė žaliava hipovitaminozių ir avitaminozių gydymui, po sunkių ligų, spindulinės terapijos. Šaltalankių aliejus įeina į žvakučių, skirtų kolitams, hemorojui gydyti, sudėtį;
- Šio augalo vaisiai vartojami virškinamojo trakto sutrikimams gydyti. Jie skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, didina jų rūgštingumą ir gerina virškinimą.
Pašalinis poveikis
Draudžiama vartoti
- Esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui.
Vartojimo būdai
Dažniausiai iš šviežių šaltalankių vaisių spaudžiamos sultys, o išspaudos naudojamos aliejaus gamybai. Šaltalankių aliejus turi būti laikomas šaldytuve. Jis dažnai įeina į žvakučių, skirtų hemorojui gydyti, sudėtį.
Šaltalankių aliejaus gamyba: sutriname vaisius ir išspaudžiame iš jų sultis. Sultys paliekamos nusistovėti ir susidaręs viršutinis aliejaus sluoksnis nupilamas. Išspaudos džiovinamos ir sumalamos. Tada jos užpilamos pakaitintu iki 60oC saulėgrąžų aliejumi ir, kartais pamaišant, laikoma kelias valandas. Aliejus nukošiamas ir užpilamas ant šviežių išspaudų. Tai kartojama kelis kartus.