Tai daugiametis žolinis augalas. Šakniastiebiai trumpi, šaknys liemeninės, gana ilgos. Stiebai statūs. Lapai priešiniai, lygiakraščiai. Žiedai išsidėstę ant stiebų, lapų pažastyse. Vainiklapiai geltonos spalvos. Augalas paplitęs Balkanuose, Užkaukazėje, Ispanijoje. Lietuvoje kultivuojamas.
Gydomosios savybės ir cheminė sudėtis
Vaistinė augalinė žaliava – gencijono šaknys. Jos kasamos 3-4 augimo metais. Žaliava būna iki 15 cm ilgio ir 4 cm storio šaknų gabaliukai.
Manoma, kad gencijono pavadinimas kilo nuo II amžiuje prieš Kristų gyvavusios karalystės valdovo Gentius vardo, kuris pirmasis pastebėjo šio augalo gebėjimą mažinti karščiavimą.
- Kartieji glikozidai amarogentinas ir genciopikrinas stimuliuoja virškinimą, skatina tulžies ir skrandžio sulčių išsiskyrimą;
- Gencijono šaknys įeina į atsikosėjimą gerinančių arbatų sudėtį, jos vartojamos peršalus, karščiuojant;
- Gencijonas tinka kepenų susirgimams, hepatitui gydyti.
Pašalinis poveikis
Draudžiama vartoti
- Padidėjus skrandžio rūgštingumui;
- Turint skrandžio opų;
- Sergant gastritu.
Vartojimo būdai
Paprastai vartojami užpilai ir nuovirai. Virškinimo sutrikimams ir kepenų ligoms gydyti dažnai rekomenduojamos tinktūros. Esant virškinimo sutrikimui reikia 20 lašų tinktūros praskiesti stiklinėje vandens ir gerti mažais gurkšneliais mažiausiai 15 min. prieš valgį.
Gydant kepenų ligas, pirmiausiai reikia iš organizmo pašalinti alkoholį.