Tai krūmas, užaugantis iki 2,5 m aukščio. Šis augalas yra kilęs iš Š.Amerikos. Lapai atvirkščiai kiaušiniški. Žiedai balti ar raudoni. Vaisiai - uogos, tamsios spalvos. Lietuvoje taip pat kultivuojamas.
Gydomosios savybės ir cheminė sudėtis
Juodavaisės aronijos žaliava – uogos, kurios renkamos rugsėjo-spalio mėnesį. Jos džiovinamos, pasidaro rutuliškos formos, raukšlėtu paviršiumi, juodos spalvos. Gali būti naudojamos ir šviežios uogos.
- Vitaminas C. Aronija kaupia labai daug vitamino C, todėl gali būti vartojama kaip vitamino C šaltinis įvairiems susirgimams, peršalimams gydyti;
- Flavanoidai (cianidinas, hesperidinas, rutinas) pasižymi P vitamininiu aktyvumu, todėl tinka vitamino P trūkumui sumažinti. Sumažina padidėjusį kapiliarų pralaidumą, padidina kraujo krešumą. Flavanoidai yra svarbūs gydant širdies ir kraujagyslių ligas: gerina kraujo apytaką, stiprina kraujagyslių sieneles, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Rekomenduojama aronijas valgyti sergant ateroskleroze, cukriniu diabetu. Aronijos pasižymi kraujospūdį mažinančiu poveikiu;
- Vartojant juodavaisės aronijos sultis, pagerėja galvos smegenų funkcijos, jomis gydomos kai kurios odos ligos (ypač šlapiuojanti egzema);
- Liaudies medicinoje aronija vartojama norint sužadinti apetitą, padidinti skrandžio sulčių rūgštingumą;
- Išoriškai vartojama opoms, praguloms gydyti.
Pašalinis poveikis
- Ryškių pašalinių poveikių nepastebėta, tačiau gali paūmėti simptomai segant kai kuriomis ligomis: sumažėjęs kraujo spaudimas, padidėjęs kraujo krešumas, skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opaligės.
Draudžiama vartoti
- Nepatartina vartoti esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms;
- Nerekomenduoja vartoti, kai yra padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas.
Vartojimo būdai
Medicinoje dažniausiai vartojamos aronijos sultys, aliejus. Ji įeina į linimentų sudėtį. Dažnai valgomos ir šviežios uogos.