Tai nuolat žaliuojantis medis. Lapai lancetiški, blizgantys. Pradžioje jie būna raudoni, tačiau, kai augalas subręsta, jie tampa tamsiai žalios spalvos. Žiedai gelsvos spalvos. Auga Kinijoje ir Japonijoje.
Gydomosios savybės ir cheminė sudėtis
Kamparas – tai šaldančio skonio, kristalų pavidalo eterinis aliejus. Turi aromatinį kvapą. Kamparas yra dviejų rūšių:
1) gamtinės kilmės - poliarizacijos plokštumą suka į kairę;
2) sintetiniai – nėra optiškai aktyvus.
Kamparas randamas senuose augalo organuose. Daugiausiai jo aptinkama medienoje ir šaknyse. Eterinis aliejus išgaunamas distiliuojant vandens garais.
- Eteriniai aliejai, kurių pagrindinis kamparas, vartojami tik išoriškai. Jie pasižymi antiseptiniu, dirginančiu poveikiu. Jis dedamas ant krūtinės, norint pagerinti atsikosėjimą, sergant bronchitu ar kita kvėpavimo taukų liga. Kamparas vartojamas išoriškai gydant žaizdas, nudegimus, vabzdžių įkandimus, egzemą. Patekęs ant odos, jis dirgina nervų galūnes ir slopina skausmo signalų perdavimą į galvos smegenis.
- Kamparas išplečia periferines kraujagysles, pagerina kraujo pritekėjimą;
- Kamparas vartojamas norint sumažinti artritinius, reumatinius, nugaros skausmus.
Pašalinis poveikis
Draudžiama vartoti
- Eterinius aliejus į vidų;
- Mažiems vaikams;
- Tiesiai ant atvirų žaizdų;
- Vaikams ir kūdikiams negalima tepti veido, nes gali sukelti traukulius.
Vartojimo būdai
Paprastai kamparas vartojamas tik išoriškai. Gaminami įvairūs tepalai, linimentai, milteliai, spiritai. Į vidų leidžiama vartoti labai nedideliais kiekiais (30-300 mg).