Tai vienmetis arba dvimetis, dažniausiai daugiametis, žolinis augalas, užaugantis iki 120 cm aukščio. Stiebas stačias, šakotas, plaukuotas. Lapai pražanginiai, ilgakočiai, iki 7 cm pločio. Žiedai dideli, rožinės spalvos. Augalas žydi birželio – liepos mėnesiais. Auga pakelėse, dykvietėse.
Gydomosios savybės ir cheminė sudėtis
Vaistinė augalinė žaliava – lapai ir žiedai, kurie renkami pilnai neišsisklaidę. Surinkta žaliava džiovinama pavėsyje ar džiovykloje.
Jauni lapeliai ir ūgliai buvo vartojami jau 8 amžiuje prieš mūsų erą.
- Gleivės, atsirandančios užpile, apsaugo virškinamojo trakto sieneles nuo dirginančių medžiagų. Miškinė dedešva slopina žarnyno dirginimą ir turi vidurius laisvinantį poveikį;
- Ši žolė pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, todėl patariama gerti užpilą sergant bronchitu, laringitu, užkimus, kosint. Esant gerklės uždegimui, rekomenduojama skalauti ją;
- Išoriškai tinka žaizdų, opų plovimui. Ruošiamos vonios, kurios padeda sergant hemorojumi.
Pašalinis poveikis
Draudžiama vartoti
- Sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui.
Vartojimo būdai
Užpilo ruošimas: 1 valgomasis šaukštas džiovintos žolės užpilamas puse stiklinės šalto vandens ir paliekamas stovėti 8 valandas. Tada sušildoma iki šiltos vandens, tačiau negalima užvirti.
Išoriniam vartojimui 1 valgomasis šaukštas džiovintos žolės užverdamas su puse stiklinės vandens.