Tai daugiametis žolinis augalas, užaugantis iki 40 cm aukščio. Šakniastiebis nevienodai sustorėjęs, netaisyklingas. Stiebas dažniausiai status, viršutinėje dalyje šakotas. Pamatiniai lapai trilapiai arba penkialapiai. Stiebo lapeliai trilapiai, bekočiai. Žiedai pavieniai, geltonos spalvos, keturlapiai, susitelkę stiebų viršūnėse. Sidabražolė žydi birželio-rugpjūčio mėn. Auga drėgnose pievose, pelkėse.
Gydomosios savybės ir cheminė sudėtis
Vaistinė augalinė žaliava – šakniastiebiai, renkami augalui žydint antroje vasaros pusėje. Nuvalomos stiebų liekanos ir nupjaustomos plonos šaknys. Sudžiovinti sidabražolės šakniastiebiai būna rudos spalvos.
- Raugines medžiagas naudojant į vidų pasireiškia sutraukiantis, priešuždegiminis jų poveikis. Raugai sudaro su žarnyno gleivine plėvelę ir tokiu būdu apsaugo nervinius receptorius nuo dirginimo ir sumažina žarnyno peristaltinius judesius. Todėl sidabražolės nuovirai vartojami kaip viduriavimą stabdanti priemonė, sergant plonosios žarnos uždegimu (enterokolitu), esant skrandžio ir gimdos kraujavimams;
- Išoriškai skalaujama burna sergant angina, stomatitu, kraujuojant dantenoms.
Pašalinis poveikis
Draudžiama vartoti
- Turint skrandžio veiklos sutrikimų;
- Padidėjus kraujo krešėjimui;
- Užkietėjus viduriams.
Vartojimo būdai
Dažniausiai vartojami miškinės sidabražolės nuovirai: 1 arbatinis šaukštelis susmulkintų šaknų užpilamas puodeliu verdančio vandens ir palaikoma 30 min. Nukošiama. Vartojama po vieną šaukštą 3-4 kartus per dieną prieš valgį.