Tai daugiametis žolinis augalas, užaugantis iki 20 cm aukščio. Turi trumpą, horizontalų šakniastiebį. Stiebas stačias, plaukuotas. Lapai sudaryti iš trijų kiaušiniškų, dantytų lapelių. Apatine lapų pusė plaukuota. Augalas žydi gegužės-birželio mėnesiais baltais žiedais, kurie sukrauti skydiškame žiedyne. Paprastoji žemuogė – viena iš trijų Lietuvoje augančių rūšių. Ji labiausiai mėgsta derlingą ir drėgną dirvožemį, auga visoje Lietuvoje miškuose, pamiškėse, pievose.
Gydomosios savybės ir cheminė sudėtis
Vaistinė augalinė žaliava – žemuogės lapai, vaisiai ir kartais šaknys. Lapai renkami su koteliais žydėjimo metu ir džiovinami. Vaisiai renkami birželio-liepos mėnesiais, kai prinoksta.
- Žemuogių uogos kaupia daug vitamino C, todėl vartojamos esant vitaminų trūkumui;
- Rauginės medžiagos veikia sutraukiančiai, todėl tinka viduriavimams gydyti;
- Flavanoidai skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl vartojama sergant podagra, šlapimo takų akmenlige, esant padidėjusiam kraujospūdžiui;
- Išoriškai skalaujama gerklė ir burna esant įvairiems burnos, gerklės gleivinės, dantenų uždegimams.
Pašalinis poveikis
- Žemuogių sultys gali sukelti alergines odos reakcijas.
Draudžiama vartoti
- Nėštumo metu;
- Esant skydliaukės hiperfunkcijai.
Vartojimo būdai
Lapai įeina į užpilų ir įvairių arbatų mišinių sudėtis.
Lapų užpilas: 1 arbatinis šaukštelis džiovintų lapų užpilamas stikline verdančio vandens ir paliekama 10-15 min., kad pritrauktų. Rekomenduojama gerti po 0,5 stiklinės 4-5 kartus per dieną.
Uogos naudojamos sulčių, sirupų gamybai. Iš jų taip pat galima ruošti užpilus: 2 valgomieji šaukštai šviežių uogų užpilami stikline verdančio vandens ir palaikoma 2 val. Rekomenduojama gerti po 0,5 stiklinės 3-4 kartus per dieną.
Viduriuojant ruošiamos pakankamai stiprios arbatos, kurias rekomenduojama saldinti medumi, ir galima duoti net vaikams.
Susijusios nuorodos:
Arbata miško uogų HIPP