Tai vienmetis žolinis augalas, užaugantis iki 40 cm aukščio. Stiebas gulsčias, šakotas, driekiasi žeme. Lapai smulkūs, pailgai lancetiški. Žiedai šviesiai violetinės spalvos, susitelkę lapų pažastyse. Žydi birželio-spalio mėn. Tai plačiai Lietuvoje paplitusi laukų piktžolė.
Gydomosios savybės ir cheminė sudėtis
Vaistinė augalinė žaliava – žolė. Ji renkama žydėjimo metu. Nušienaujama ar raunama su šaknimis. Augalinę žaliavą sudaro stiebas, lapai, žiedai.
- Flavanoidai skatina šlapimo išsiskyrimą. Takažolė plačiai vartojama sergant inkstų ir šlapimo pūslės akmenlige, nes tirpdo įvairius akmenis;
- Rūgtis takažolė pasižymi priešuždegiminiu ir antiseptiniu poveikiu, todėl jos nuoviru skalaujama gerklė ir burna esant gleivinių uždegimui. Nuoviras geriamas atsikosėjimui gerinti;
- Rauginės medžiagos pasižymi sutraukiančiu poveikiu ir stabdo žarnyno, skrandžio bei hemarojinius kraujavimus. Ji skatina kraujo krešėjimą, todėl galima vartoti kaip pagalbinę priemonę po gimdymo;
- Išoriškai vartojama šunvotėms, spuogams gydyti.
Pašalinis poveikis
Draudžiama vartoti
- Nėštumo metu;
- Esant padidėjusiam kraujo krešėjimui;
- Esant tulžies latakų ir šlapimtakių susiaurėjimui.
Vartojimo būdai
Gydymui gaminami užpilai ir nuovirai, kurie naudojami kaip priešuždegiminė priemonė.
Nuoviro ruošimas: 1 valgomasis šaukštas takažolės užpilamas stikline šalto vandens ir užverdama. Verdama apie 10 min. ir nukošiama. Atsikosėjimui gerinti rekomenduojama gerti po pusę stiklinės 3 kartus per dieną 30 min. prieš valgį.
Susijusios nuorodos:
Arbata Takažolių žolės 1.5g N24