Tai dvimetis žolinis augalas, užaugantis iki 1 m aukščio. Stiebas stačias, plikas, šakotas. Apatiniai lapai plunksniškai suskaldyti, o viršutiniai – trilapiai. Augalas žydi liepos-rugsėjo mėnesiais smulkiais, geltonai žaliais žiedais, susitelkusiais skėčio formos žiedynuose.
Gydomosios savybės ir cheminė sudėtis
Vaistinė augalinė žaliava – petražolės šaknys ir vaisiai. Šaknys kasamos pavasarį antraisiais augimo metais, o vaisiai renkami vasarą nuo antrų metų augalo.
Senovės Romoje petražolė buvo siejama su požemio karalystės valdove, todėl ją naudodavo laidojimo ceremonijų metu.
- Eterinis aliejus miristicinas skatina šlapimo išsiskyrimą. Petražolės sėklos turi žymiai stipresnį diuretinį poveikį nei lapai ir vartojamos gydant podagrą, reumatą, artritą. Jos išplauna nereikalingas ir žalingas medžiagas iš uždegimo pažeistų sąnarių ir pašalina jas per inkstus;
- Chlorofilas užmaskuoja stiprius, nemalonius kvapus, todėl jo dėka petražolė vartojamas kaip burnos kvapo gaivikis;
- Dėl didelio maistingų medžiagų kiekio petražolė vartojama kaip natūralus vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis;
- Petražolės šaknys vartojamos norint sumažinti pilvo pūtimą, palengvinti mėnesines ir sumažinti skausmą jų metu, sergant šlapimo pūslės uždegimu.
Pašalinis poveikis
Draudžiama vartoti
- Nėštumo metu nerekomenduojama vartoti sėklų;
- Sergant inkstų ligomis;
- Kaitinantis saulėje ar soliariume, nes padidina organizmo jautrumą ultravioletiniams spinduliams.
Vartojimo būdai
Medicinoje vartojamos tinktūros, užpilai, nuovirai. Rekomenduojama tinktūros dozė yra po 1-2 ml tris kartus per parą.
Užpilo ruošimas: 1-2 arbatiniai šaukšteliai džiovintų petražolės šaknų ar lapų užpilami stikline verdančio vandens ir paliekama 5-10 min., kad pritrauktų. Rekomenduojama gerti tris kartus per dieną.