Tai nuolat žaliuojantis puskrūmis, užaugantis iki 0,7 m aukščio. Stiebas stačias, labai išsišakojęs. Lapai atvirkščiai kiaušiniški, elipsiški, buki, stori, odiški. Apatinė lapų pusė taškuota, padengta rausvomis liaukutėmis. Žiedai violetinės spalvos, sukrauti kekės pavidalo žiedyne. Žydi liepos-rugsėjo mėn. Augalas paplitęs visoje Lietuvoje. Mėgsta smėlynus, auga eglynuose.
Gydomosios savybės ir cheminė sudėtis
Vaistinė augalinė žaliava – šilinių viržių žolė. Renkamos stiebų viršūnės su lapais ir žiedeliais. Žolė pjaunama žydėjimo metu ir džiovinama.
Senovėje iš viržio šakniastiebių gamindavo dūdeles, lapais prikimšdavo čiužinių vidų.
Medicinoje šis augalas buvo vartojamas jau II amžiuje, nes rasta duomenų, kad Galenas jį naudodavo prakaitavimui skatinti.
Arbutinas pasižymi antiseptiniu poveikiu. Jis organizme skyla į gliukozę ir hidrochinoną. Pastarasis veikia šlapimo pūslę ir šlapimtakius, naikina bakterijas, skatina šlapimo išsiskyrimą. Jis slopina šlapimo takų uždegiminius procesus;- Išoriškai viržis naudojamas sergant reumatu, artritu, podagra. Jis įeina į tepalų sudėtį, kuriais tepami skaudantys sąnariais. Nušalus galūnes, ruošiamas karštas kompresas.
Pašalinis poveikis
Draudžiama vartoti
Vartojimo būdai
Medicinoje dažniausiai vartojami viržio nuovirai ir kompresai. Jis įeina į įvairių tepalų sudėtį, kurie išoriškai tinka esant sąnarių, raumenų skausmams.
Susijusios nuorodos:
Arbata NATUSOR 23 LITIOFIN 80g (inkstų akmenligei)