Tai daugiametis žolinis augalas, užaugantis iki 40 cm aukščio. Turi skrotelinius lapus, o iš šios skrotelės išauga 4-5 stiebai, kurie nėra labai lapuoti. Jie briaunuoti, viršūnėje šakoti. Žiedynas – šluotelė, žiedai susitelkę stiebo viršūnėje. Jie smulkūs, raudonos spalvos. Žydi liepos-rugsėjo mėnesiais.Lietuvoje retas augalas. Mėgsta sausas vietas.
Gydomosios savybės ir cheminė sudėtis
Vaistinė augalinė žaliava – širdažolių žolė, kuri renkama iki 20 cm ilgio. Pjaunamos stiebų viršūnės su žiedais ir lapais žydėjimo metu.
- Kartieji glikozidai – sekoiridoidai skatina virškinimo liaukų sekreciją ir žarnyno veiklą. Širdažolės preparatai vartojami, kai sutrikęs virškinimas, esant apetito stokai, užkietėjus viduriams, kai po valgio graužia rėmuo, susirgus nervine anoreksija;
- Flavanoidai skatina tulžies sekreciją;
- Manoma, kad didelės koncentracijos nuovirai turi prieškirmėlinį poveikį;
- Išoriškai vartojami losjonai, kurie pašalina spuogus, valo šlakus.
Pašalinis poveikis
Draudžiama vartoti
- Padidėjus skrandžio rūgštingumui;
- Turint virškinamojo trakto opų.
Vartojimo būdai
Dažniausiai ruošiami užpilai: 1 arbatinis šaukštelis gerai išdžiovintos žolės užpilamas puodeliu verdančio vandens, palaikoma apie 10 min. Esant virškinimo sutrikimams, rekomenduojama išgerti puodelį arbatos pusę valandos prieš valgį.
Sutrikus virškinimui vartojami vaistažolių mišiniai su pelkine vingiorykšte, vaistinės svilarožės šaknimis ir ramunėlėmis. Susirgus nervine anoreksija širdažolė vartojama kartu su varnalėša ir ramunėlėmis.