Tai vienmetis žolinis augalas, kuris auginamas Viduržemio jūros pakrantėse. Žiedai stambūs, nulinkę, tamsiai mėlynos spalvos. Šviežia žolė turi švelnų agurkų kvapą. Šis augalas įeina į daugelio gaivinančių gėrimų sudėtį
Gydomosios savybės ir cheminė sudėtis
Vaistinė agurklė kaip augalas, turintis gydomųjų savybių, yra žinomas jau labai seniai. Dar viduramžiais agurklė įeidavo į vynų sudėtį ir buvo vartojama melancholijai gydyti. Medicinoje dažniausiai vartojamas vaistinės agurklės aliejus, kuris yra gaunamas iš sėklų. Dabar agurklė parduodama tik kaip vaistažolinis preparatas, o ne vaistas.
- Alkaloidai. Agurklėje randama pirolizidino grupės alkaloidų , pagrinde kepenims žalingo amabilino. Jie skatina diurezę, veikia CNS, todėl augalas vertingas depresijos gydymui.
- Gama-linoleninė rūgštis yra vertinga gydant reumatoidinius artritus.
- Gleivės. Agurklę galima vartoti kaip minkštinantį bei aptraukiantį vaistą. Gerina atsikosėjimą, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu.
- Yra duomenų, kad lapai ir sėklos stimuliuoja pieno gamybą maitinančioms motinoms.
Pašalinis poveikis
- Alkaloidas amabilinas yra kenksmingas kepenims.
- Dažniausiai pasireiškia vidurių užkietėjimas
Draudžiama vartoti
- Nėštumo metu. Preliminarių tyrimų duomenimis agurklės aliejus turi teratogeninį poveikį.
Vartojimo būdai
Medicinoje vartojami žiedai, stiebai ir lapai. Gaminama lapų ir žiedų arbata, antpilai.