Tai daugiametis žolinis augalas, užaugantis iki 120 cm aukščio. Stiebas stačias, tuščiaviduris, briaunuotas, be plaukelių. Lapai stambūs, pailgi. Krienas žydi gegužės-birželio mėnesiais baltais žiedais, susitelkusiais į kekę. Augalas dažniausiai auginamas soduose, tačiau jo galima rasti ir dykvietėse, laukuose.
Gydomosios savybės ir cheminė sudėtis
Vaistinė augalinė žaliava – krieno šaknis. Jos kasamos rudenį. Nuplaunamos ir smulkinamos.
Manoma, kad primą kartą krieną paminėjo Plinijus (23-79 m), kai savo raštuose pasakojo apie augalą, kuris išgelbėjo nuo skorpionų. Krienas labiausiai yra žinomas dėl savo specifinio kartaus, aštraus skonio ir yra vienas iš penkių patiekalų, kuriuos valgo žydai per Velykas.
- Susmulkinus krieną, išsiskiria sinigrinas, kuri stimuliuoja alilizotiocianatą – medžiagą, pasižyminčią antibiotinėmis savybėmis ir tinkančią užsikrėtus kvėpavimo ir šlapimo sistemos infekcijomis;
- Krienai didina skrandžio sulčių rūgštingumą, gerina apetitą;
- Krienai pasižymi šlapimo išsiskyrimą skatinančiu poveikiu. Tai labai naudinga sergant podagra, turint šlapimo pūslės infekciją;
- Valgomasis krienas skatina prakaitavimą, todėl tinka karščiuojant;
- Išoriškai krienas vartojamas nušalus galūnes, nes jis skatina kraujotaką. Tokiu būdu į krienu ištrintą vietą priplūsta daugiau kraujo ir skatinamas gijimo procesas. Šis poveikis veiksmingas norint sumažinti raumenų ir sąnarių skausmą.
Pašalinis poveikis
- Dideli kiekiai krienų gali sukelti pykinimą ir gausų prakaitavimą;
- Vartojant karštą krienų kompresą tiesiai ant odos, gali atsirasti pūslelių, nudegimų;
Draudžiama vartoti
- Vaikams iki keturių metų;
- Sutrikus skydliaukės veiklai;
- Sergant skrandžio opalige, kepenų ir inkstų ligomis.
Vartojimo būdai
Dažnai valgomi šviežiai susmulkinti krienai. Rekomenduojama suvartoti 1,5-2 arbatinio šaukštelio 3 kartus per dieną. Veiksmingi tiktai neišdžiūvę krienai. Juos ilgai galima laikyti šaldytuve. Taip pat galima įsigyti tinktūros, sirupo.